- suspursti
- suspùrsti intr. 1. NdŽ žr. suspurdėti 1: Suspùrdo paukštis Š. Nešiaus pagavęs kiškelį, bet suspùrdo rankose ir ištrūko Š. | prk.: Ko suspurdai, širdie, lyg sugauta kregždė? rš. 2. NdŽ žr. suspurdėti 3. 3. sujusti, subruzti: Nakvosienės suspurdo, sumiauzgė; bet kad jos gerai ir nežinančios, kaip jį (stalą) aptaisyti J.Paukš. Ir man laikas, ir man, – suspurdo kiti ir išbėgiojo į visas šalis Mš. 4. sulėkti: Užpultieji … kaip žvirbliai į … krūmučius suspurzdę TP1881,50. 5. KI652, KII129, Jnšk supykti, uždūkti: Tai girdėdamas jis suspùrzdo K. Aš suspùrdau, t. y. rūstą veidą parodžiau ir išsinėriau iš jo rankų J. Suspùrdo ant manęs kaip šuva pasiutęs J. Buvo labai suspur̃dęs Ėr. Ale pikti karšti žmonės: ką pasakysi ne teip – suspur̃s tuoj Pn. Mūsų mergaitės suspur̃to Ėr. \ spursti; išspursti; nuspursti; paspursti; perspursti; suspursti
Dictionary of the Lithuanian Language.